- šašuolėtis
- šašúolėtis sm. (1) NdŽ
1. ŽCh304, Sut, S.Dauk, G114, Kv, Lkž, Als, TI, Yl, Mžk žr. šešėlis 1: Nuo žmogaus šašúolėtis J. Medžių šašuolėtis mažėjo, rasa nyko Žem. Šašúolėtį matau, žmogaus ne DūnŽ. Šašúolėtis toks juodas juda po tas eglales Jdr. Kumet y[ra] dienos dvyleka, šašúolėčio y[ra] keturios pėdos Vkš. Jau šašúolėtį gal paržengti, pietai greitai būs Kl. Anie patys šašúolėčiais baidės Užv. Par Naujus metus laimes liejom, šašúolėtis Marikei vaiką parodė, o mun arklį Krš. Po tam, kaip popierius sudega, veiza, koks iš ano atsiranda šašúolėtis Žr. | prk.: Nu kuomi gi yra žmogus, jei ne šašuolėčiu nykstančiu P. ^ Žmogaus gyvenimas perbėga per pasaulę greitai, kaip šašuolėtis rš. O amžius žmogaus it šašuolėtis pareina M.Valanč. Ir savo šašúolėčio bijo Rt. Kol žmogus eina, šašuolėtis seka rš. Lyg šašuolėtis šmėkštelėjo ore pirmoji kregždė ir išnyko J.Jabl. Tavo arklys nestova nė šašúolėčio munųjų (labai prastas) BM401(Slnt).
2. žr. šešėlis 3: Ir tas vėjo papauška, ūkininko šašuolėtis, o ne ūkininkas! TS1901,2-3b. Kas tas muno audimas: šašúolėtis pryš kitų Šv. Neapgal plunksna ne vien didumo, bet paties jų šašuolėčio skaitytojui užbrėžti neigi parodyti būdą žmogaus S.Dauk. Čia ne vargas – vargo šašúolėtis Krš.
3. žr. šešėlis 4. ║ Sakės mačiusys pry šventos ugnies šašuolėtį ligonies M.Valanč.
4. scom. Jdr prk. apie labai sunykusį, sumenkusį žmogų: Sudžiūvo, šašúolėtis paliko Rdn. Tik šašúolėtis belikau, o buvau graži, drūkta Šv. Aš šašúolėtis pryš pirmu (labai sumenkėjau) DūnŽ. ^ Senas žmogus kaip šašúolėtis koks vaikščio[ja] i vaikščio[ja] Kin.
5. BŽ204 zool. lėlys (Caprimulgus europaeus).
◊ naktiẽs šašúolėtis1. Rtr, Ser, NdŽ, KŽ zool. lėlys (Caprimulgus europaeus).2. LBŽ, NdŽ bot. juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum).
Dictionary of the Lithuanian Language.